verkimas

verkìmas sm. (2) I, KII345, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; H, R397, MŽ534, D.Pošk, Sut, N, M, L, ŠT208 1. → verkti 1: Baisus jos verkìmas – eina ašaros kaip lietus Ktk. Tai tiek verkìmas, tiek verkìmas, dukteres ir marti, sūnai ir žentas buvo [per motinos laidotuves] Sn. Daug verkimo buvo, kai mama numirė Vrn. Nuo to verkìmo akys užtemo (d.) Mlk. Jau jie iš galvos išeis tuom verkimù Klvr. Verkimė̃lis vaiko! Mrc. Ir vienu verkimù, vienu rėkimu – nei valgo, nei geria On. Tiek visi verkėm vienu verkimù (labai smarkiai) Kpč. Verkìmas [vaiko], ai ai – du gavo DrskŽ. Nat verkìmas ima, kap gaila mergystės Kpč. Mano sesuoj ne in verkìmą (nelinkusi verkti) Alv. Verkimù te atbūna (paliktas vaikas visą laiką verkia) Drsk. Ko ten žiūrėsi jos verkimo; matyt, džiaugsmo ašaros KlK16,72(Jnš). Verkimù (verkdama) susmukau po kunigo kojų Ad. Kas iš to verkìmo – juo nepakelsi žmogaus Dv. Iš kur tos upelės teka, kad ne iš verkimų? LTR(Vrnv). Ne toks verpimas, koks bus verkimas, ne tiek sieksnelių, kiek ašarėlių (d.) Vad. Ne tiek audimo, kiek jos verkimo, ne tiek šeivelių, kiek ašarėlių (d.) Brž. Tenai bus verkimas ir griežimas dantų VlnE135. Suvažiavo giminėlės mane palydėtų, aš nenoriu jų verkimo, kad ausys girdėtų LMD(Užp). Gi tas verkimėlis baisiausias! Pv. | prk.: Prasideda vadinamasis „pumpurų verkimas“, t. y. ant pumpurų pastebimi sulčių lašai, kurie atsiranda dėl vabaliukų įdūrimo rš. 2. Dv → verkti 3: Kap gaila stojos, ir verkìmas rados Mrc. ║ Jnšk Ruoškis, sesiule, ruoškis, jaunoja, nieko nepamačis verkimas tavo LTR(Ut). Pirmiau mažiau giedojo; tų giesmių nebuvo, ale tik verkìmai Dv. 3. → verkti 4: Ai, verkìmas jos: kelia juos iš tę – garažus statis Pv. 4. → verkti 5: Mano gyvenimas buvo vieno verkimo Prn. Teks verkìmo [nutekėjus] tiek ir tiek! Jnšk. Vienu verkimù prabuvau išejus už vyro Vrn. Užgirsk verkìmą ir dūsavimą žmonių prapuldžiamų BM428. Nedabok tu jos verkimo! Dglš. Ar verksi, ar neverksi, tavo verkìmas nieko nepadės Krž. Aš nekenčiu verkìmo šito Dglš. Ką tavo verkìmas padės – bus kap Dievas duos Lp. Verkìmas tenai, rods neėdusi būtų Krš. Nu verkìmas – ką mun daryti Rdn. Todėlei bus girdėtas skaudus kaukimas (viršuje raudojimas) ir verkimas (viršuje dejavimas) vaikų Izraelio ant kalvų BBJer3,21. 5. → verkti 8: Bet ant pavakarės audra vėl nurimo, perkūnas perstojo bildėti; nebgirdžias nei miško, nei vilnių verkimo ir debesys ėmė retėt TS1899,3. \ verkimas; apverkimas; atsiverkimas; įsiverkimas; išsiverkimas; nusiverkimas; paverkimas; parsiverkimas; persiverkimas; praverkimas; priverkimas